Šioks toks straipsnelis iš vietinės spaudos. Kaip visada pavėluotas...

[link]

Go skateboarding day! Jau buvo… O kodėl buvo? O todėl, kad jau nebėra... Niekas nebevažinėja masiškai po spotus, kaip tai buvo šeštadieni... Nebėra tos nuotaikos... O ir ta nuotaika buvo tik dirbtinė, šventinė. Gi nebūtinai reikėjo laukti progos, kad galėtume masiškai pasivažinėti. Atseit, kaip kažkur buvo parašyta, įrodyti ir parodyti valdžiai, kad MES ESAME. Ir kas iš to? Atseit, MES kažkokie kitokie ir skiriamės nuo pačios valdžios? Atseit kas nors atkreips į MUS dėmesį, ko rezultate RIEDLENČIŲ SPORTAS taps visuotinai pripažintu SPORTU/HOBIU, o ne vaikų žaidimu, kaip tai dabar atrodo ŽMONIŲ akyse. Ta viena birželio dvidešimt pirma diena nieko nepakeis... Jinai tik priminimas, kad MES turime kovoti už savo padėti visuomenėje, kad nebūtume išstumti iš miesto gyvenimo. Turime kiekviena dieną „drožti“ gatves, nepaisant policijos, bukos minios ir ypač trumparegės valdžios komentarų ir veiksmų. Nes kitaip ir liksime visų akivaizdoje vaikais, žaidžiančiais smėlio dėžėse, tiksliau MUMS sukurtuose „riedlenčių parkuose“...


O dabar kol kas niekas nesikeičia... MES vieną dieną paklykaujam ir toliau gyvenam pasroviui... Taip pat, kaip ir valdžioje paklykaujama prieš rinkimus, ir visi gyvena toliau kaip buvę... Tegul RIEDLENČIŲ SPORTAS tampa „miesto liga, kurios neišgydysi“. Taip, kaip HIPHOP`as tokiu tapo. Kitu atveju praeis daug laiko, kol kas nors iš esmės pasikeis...

[link]

[link]

Ketvirtadienio rytas buvo ankstus. Prižadino Andriaus žinutė. Pro apsiblaususias akis vos įsiskaitė raidės... „Lyja“. Taip lyja ir atrodo varžyboms bus galas. Dangus apsiniaukęs ir nesimato pabaigos.



Ačiū dievui, po keliu valandų lietus nustojo ir buvo jau dešimta ryto. Varžybos turėjo prasidėti 2 valandą, o Redbull komanda dar tik kėlėsi iš miegų. Parke jau važinėjo pirmieji riedlentininkai, kaip visada – jauniausi radviliškiečiai ir draugai iš kitų miestų. Vienuolikta valanda pasirodė ir „didškiai“ .



Suskambo telefonas ir atstovas iš Redbull kvietė susitikti viešbutyje. Reikės važiuoti į parką. Lietus vėl pradėjo lyti... Riedlentininkų susirinko jau didžioji dalis ir visų veiduose buvo nerimas. Taip, per lietų, galėjo ir neįvykti neeilinis renginys.



Apie dvylikta valanda atvažiavo Redbull komanda... Bet nuotaika buvo vis dar ne kokia. Parkas buvo šlapias, o aplinkui kaupėsi juodi debesys. Netrukus pradėjo ir lašnoti. Gerai, kad tik trumpam...





Dienai įsibėgėjus viskas išdžiūvo ir visi pradėjo važinėti visu pajėgumu. Kaip visada buvo galima išvysti daug naujų gerų triukų.



Puiki atmosfera, jokios įtampos. Groja muzika, šalia parko „čirškia“ dešrelės ir visi patenkinti, linksmais veidais, važinėja.




Neminėsiu kas ką padarė, kas koki triuką atliko, kas laimėjo... Visa tai nepapasakojama ir lieka tik dalyvavusių žmonių galvose. Be to rezultatus mes aptarėme ir kiti jau aptarė anksčiau.



Taigi visą dieną smagiai praleidome parke. Po varžybų su Boaz ir Mack`u nulėkėme prie laiptų pasifilmuoti. Gailą, bet laiptai jiems pasirodė per prasti..



Visi padarė po gražų olie. Tuo ir baigėsi. Kai sužinojo, kad nuo tų laiptų Andrius prieš gerus metus numetė flip`ą, tepasakė „crazy“...



Be to svetingumu nepasižymėjo ir mūsų kaimelio vietinės įžymybės. Tą teko pajusti Mardars`ui... Gerai, kad rimtesniu incidentų neįvyko.



Taip diena baigėsi ir artėjo vakaras. Afterparty buvo ĮSPŪDINGAI. Po jo kai kurie žmonės Radviliškį atsimins ilgai..


Už visą gėrį reikėtų padėkoti: Girmantui, Laurai, Gediminui... Be jų nebūtų įvykę šito ĮSPŪDINGAI renginio. Tai tiek.. Daug ko nepavyko papasakoti, bet geriau kitą kartą viską išvyskite savo akimis. O to laukti ilgai nereikės. Jau ruošiame naują šventę!


[link]

[link]

Nepaisant visų ironiškų replikų pakeliui į Radviliškį, ši turo stotelė buvo fainiausia iš visų. Ir tai galima parašyti net didžiosiomis raidėmis – RADVILIŠKYJE BUVO GERIAUSIAS LOCAL HERO.

Pasikvaišusių riedlentininkų karavanas sukūrė tokią šventę, kurią Radviliškis prisimins ilgai. Tačiau to galėjo ir neįvykti. Nuo pat ryto Radviliškis turo komandą pasitiko lietumi. Vieną akimirką atrodė, kad pasivažinėjimas parke gali ir nepavykti, bet po kurio laiko vėjas ir saulė išsklaidė debesis ir renginys prasidėjo.

Į „Red Bull Local Hero Tour“ Radviliškyje sugužėjo riedlentininkai iš aplinkinių miestų ir miestelių, todėl tikrai buvo į ką pažiūrėti. Pirmoji rungtis, kurioje dalyviai galėjo išmėginti savo jėgas – aukščiausias 'ollie'. Šioje rungtyje geriausiai sekėsi Andriui Ūsui ir Sandriui Pociui, abiems pavyko peršokti per 8 riedlentes. Toliau sekė 'slide' rungtis ant pic-nic stalo, o pabaigoje buvo tradicinis 'jam' visame parke.

Riedlenčių parkas buvo pilnas mažesniųjų skeiterių ir norint jiems visiems įteikti atminimo dovanėles gerokai sumažėjo „Red Bull Local Hero Tour“ marškinėlių atsargos. Bet gero daikto negaila

Radviliškio Local Hero tapo radviliškietis Andrius Ūsas. Dar du riedlentininkai Martynas Priščepeniokas (Šiauliai) ir Sandrius Pocius (Radviliškis) buvo įvertinti teisėjų ir gavo prizus.

Rytoj paskutinė turo stotelė Panevėžyje. Ir dar penktadienis trylikta. Brrr


[link]

[link]
[link]

Nuo jau spėjusio įsibėgėti varžybų maratono stengėmės neatsilikti ir mes. Apsilankome kiekvienose didesnėse riedlenčių varžybose. Ne išimtis ir Converse Extreme Jam. Po šiokios tokios pertraukos į Vilnių sugrįžo varžybų atidarymo tradicija.



Į varžybas išvažiavome anksti, septinta ryte. Važiuoti nusprendėme varžybų išvakarėse, nes niekaip negalėjome apsispręsti apsimoka ar ne... Nuvažiavę užsiregistravome ir laukėme varžybų, pradėjome apšilinėti. Varžybos buvo gana įdomios, neskaitant to, kad nebuvo užsieniečių. Be to, dalyvauti galėjo tik geriausi Lietuvos riedlentininkai, tad dalyvių sąrašas buvo mažesnis negu paprastai – tik 37 dalyviai.



Nieko nelaimėjome, aukštesnių rezultatų nepasekėme, bet užtat smagiai parke pasivažinėjome.Į afterparty neįleido. Teko važiuoti namo. Ką čia ir bepapasakosi, kokia buvo kelionė namo. Kaip visada... Važiavome ilgai ir laimingai...

[link]

[link]